IVADAS
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje dauguma Europos ir Šiaures Amerikos firmu pagrindas buvo gamybos specialistai. Jie planavo visa firmos strategija ir taktika. Augant firmu pajegumams ir gamybos apimtims 1929 metais susidare tokia situacija, kai prekiu pasiula pralenke paklausa. Kilus ekonomine krizei firmoms sunkiau sekesi parduoti savo produkcija. Išaugo paklausa žmonems, kurie žinojo, kaip preke pateikti klientui, parodydami ir išaukštindami jos privalumus. Taip reklama igijo savo dabartine reikšme.
Dažnai konkurencine kova rinkoje vyksta ne tik tarp prekiu ir firmu, bet ir tarp prekiu ir firmu ivaizdžiu. Tapo labai svarbu susikurti tokia nuomone apie save, kad ji butu visapusiškai palanki firmai. Ateities rinkoje tarp gausybes ir panašios kokybes prekiu svarbiausia vaidmeni vaidins firmos ar verslininko ivaizdis, o jo formavimui bus pasitelkiamos visos reklamos rušys bei priemones.
Reklama suprantama kaip galutinis produktas, kuri mato vartotojas ivairiose reklamos priemonese, o pati reklama vertines išraiškos neturi. Tuo tarpu reklamos biudžetu galetume vadinti tokias išlaidas, kurios skirtos tu priemoniu sukurimui ir realizavimui, kitaip tariant - reklamos biudžetas tai reklamos vertine išraiška.
Bet kokia reklama prasideda nuo reklamos užsakovo (davejo), t.y. jo noro informuoti vartotoja apie produkta, ir jo skiriamu lešu reklamai. Kiekviena imone stengiasi reklamai paskirti reikiama kieki lešu. Dažnai jos siekia apriboti tokio pobudžio išlaidas, taciau šis apribojimas turi buti gerai apgalvotas, nes skiriant pernelyg mažai lešu, reklama gali buti neefektyvi, tad ir pinigai išleisti veltui. Kita vertus, esant per dideliam reklamos biudžetui ji gali neatsipirkti. Tad kaip nustatyti optimalu reklamos biudžeta?
Šiuo darbu noreciau apžve ...